- dykinis
- 1 dykìnis, -ė smob. (2); RtŽ dykinėtojas: Eina tokie dykìniai par kaimą Brž. Visi jum turia už melagį, užu dykinį LTR(Kp). Ir dykinio burna soti O. Tenai mėgsta vasarą praleisti daugumas turtingų dykinių Vaižg.
Dictionary of the Lithuanian Language.